LT EN

Programos dalyviams:

Bendradarbiavimo projektų prioritetai

I. Tarptautinis mobilumas
II. Auditorijų plėtra
Gebėjimų stiprinimas ir pajėgumų didinimas:
III. Skaitmeninimas
IV. Nauji verslo ir vadybos modeliai
V. Mokymas ir edukacija


Pagal gairių pirmame skirsnyje apibrėžtą strategiją, šia programa siekiama paremti tarpvalstybinio mobilumo, auditorijos plėtros (kultūros prieinamumo ir jos integracinio poveikio) ir gebėjimų stiprinimo (ypač skaitmeninimo, naujų verslo modelių kūrimo, švietimo ir mokymo) projektus.

Paremtus projektus turi sudaryti tinkamai pagrįsta strategija ir išsamus aprašymas, kaip planuojama įgyvendinti vieną ar daugiau programos prioritetų. Paraiškų teikėjai, pateikdami paraiškas internetinėje paraiškų sistemoje turi pažymėti daugiausia tris iš penkių prioritetų, tiesiogiai susijusius su projektu, ir juos suskirstyti eiliškumo tvarka pagal svarbą.

Be specifinių programos ypatybių, laikantis subsidiarumo principo, paremtais projektais taip pat bus prisidedama kuriant Europos pridėtinę vertę.


I. Tarptautinis mobilumas

Šiame punkte aprašomas tarpvalstybinis menininkų ir kultūros profesionalų mobilumas bei tarpvalstybinė kūrinių sklaida. Prioritetu siekiamas tikslas – skatinti kultūrinius mainus, kultūrų dialogą, kultūrų įvairovės suvokimą ir socialinę įtrauktį.

Tarpvalstybinio mobilumo prioritetas yra įtvirtintas bendradarbiavimo projektuose. Vienas iš pagrindinių projektų, įgyvendinamų remiantis šiuo prioritetu, tikslų turėtų būti tarptautiniai rezultatai ES mastu, gimę iš tarpvalstybinio mobilumo veiksmų.

Projektuose, kuriuose nurodomas šis prioritetas, turėtų būti sukurta ir aprašyta konkreti tarpvalstybinio mobilumo strategija, kuria, be kitų tikslų, būtų siekiama:
- stiprinti projekte dalyvaujančių kultūros veiklos vykdytojų darbo tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu gebėjimus;
- kurti, gaminti produkciją;
- gerinti profesinius įgūdžius, tarpusavio mokymąsi, švietimą / mokymą;
- suteikti tarpvalstybinės ir tarptautinės karjeros galimybes menininkams ir kultūros profesionalams;
- patekti į naujas rinkas;
- sukurti bendradarbiavimo galimybių, užmegzti partnerystės santykius ir kontaktus;
- pritraukti naujų ir platesnių auditorijų;
- paskatinti kultūrų dialogą bei pagarbą įvairioms kultūroms ir jų raiškoms.

Partnerystė su veiklos vykdytojais už ES ribų turėtų atitikti kultūros vaidmens ES išorės santykiuose sąvoką, nurodytą Europos kultūros darbotvarkės pirmame skirsnyje.


II. Auditorijų plėtra

Auditorijos plėtros prioritetu siekiama didinti kultūros prieinamumą, t. y. atskirus asmenis ir bendruomenes paskatinti patirti, vertinti menus bei jais mėgautis, o menininkus – ne tik kurti tam tikrai auditorijai, bet ir ją įtraukti į kūrybos procesą.

„Kūrybiškos Europos“ programoje auditorijos plėtra yra svarbus naujas prioritetas, kuriuo siekiama padėti Europos menininkams / kultūros profesionalams ir jų kūriniams pasiekti kiek įmanoma daugiau žmonių visoje Europoje ir išplėsti nepakankamai atstovaujamų grupių galimybes susipažinti su jų kūryba.

Vystant auditorijos plėtros strategiją, galėtų būti įvardijami tokie tikslai: išplėsti auditorijas, jas paįvairinti ar pagilinti santykį su jau esančiomis auditorijomis (arba išvardintų punktų derinys). Paraiškų teikėjai turėtų žinoti, kokios yra jų dabartinės auditorijos ir kokias tikslines grupes jie norėtų pasiekti ateityje. Auditorijų plėtros prioritetas turėtų būti neatskiriama viso projekto dalis, auditorijas įtraukiant į programos sudarinėjimą, produkciją, dalyvaujamąjį meną, fizinį dialogą, bendravimą socialinėse medijose, savanoriavimą ar kūrybines partnerystes su kitais sektoriais (sveikatos, švietimo, mažmeninės prekybos ir t. t.).

Auditorijos plėtra – tai strateginis, dinamiškas ir interaktyvus procesas, kuriuo norima menus ir kultūrą padaryti plačiai prieinamus. Auditorijos plėtros prioriteto tikslas – atskirus asmenis ir bendruomenes paskatinti ne tik patirti, vertinti menus ir kultūrą bei jais mėgautis, bet ir dalyvauti kūrybos procese. Jį galima pasiekti pasinaudojus įvairiais kultūros veiklos vykdytojams šiandien prieinamais būdais – nuo skaitmeninių įrankių iki savanoriavimo, nuo bendros kūrybos iki bendradarbiavimo. Auditorijos plėtra gali būti suvokiama įvairiai, priklausomai nuo to, kokius tikslus ir tikslines auditorijas norima pasiekti:

- išplėsti auditorijas (pritraukti tos pačios sociodemografinės padėties auditorijas kaip esama auditorija);
- gilinti santykį su auditorijomis (sustiprinti esamų auditorijų kultūros renginių patirtis ir / ar paskatinti auditorijas atrasti panašias ar netgi kitokias, sudėtingesnes meno formas, taip puoselėjant lojalumą ir skatinant pasikartojančius apsilankymus renginiuose);
- įvairinti auditorijas (į esamas auditorijas pritraukti skirtingos sociodemografinės padėties žmonių ir tuos žmones, kurie anksčiau nesidomėjo menais).

Įgyvendinant auditorijos plėtros strategiją, darbuotojai turėtų būti specialiai apmokyti atlikti būtent su auditorijos plėtra susijusias užduotis. Mokymas turėtų būti svarbiausia bet kurios panašios strategijos dalis. Prieš sukurdami strategiją, paraiškų teikėjai turėtų būti atlikę tyrimus ir taikyti segmentacijos modelius. Geroji praktika – auditorijos plėtros veiklų pažangos ir sėkmės stebėjimas, auditorijos atsiliepimų rinkimas (formaliuoju ar neformaliuoju būdu).

Galimos kryptys:
- projektai, kuriuose susitelkiama į kultūros veiklos vykdytojų / menininkų auditorijų plėtros įgūdžių kūrimą kaip į vieną iš pagrindinių jų tikslų;
- projektai, į kuriuos įtraukiama bendra kūryba, bendra produkcija, gastrolės ir t. t. Šie projektai turėtų turėti aiškią auditorijos plėtros strategiją, kad juose būtų koncentruojamasi ne tik į „pasiūlos pusę“, bet ir į „paklausos pusę“, užtikrinant projekto veiklų didžiausią įmanomą poveikį;
- projektuose, į kuriuos įtrauktos menininkų rezidencijų ar mainų programos, turėtų būti siekiama bendrauti su vietinėmis bendruomenėmis ir auditorijomis, o ne apriboti mobilumo patirtį tiesioginiais partneriais.


Gebėjimų stiprinimas ir pajėgumų didinimas

Šiuo prioritetu siekiama kultūros veiklos vykdytojams padėti tobulinti įgūdžius ir karjerą praplėsti tarptautiniu mastu, taip sudarant geresnes profesines galimybes ir sukuriant sąlygas platesnei tarpvalstybinei kūrinių sklaidai bei tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Šis prioritetas gali būti įgyvendinamas įvairiais būdais. Pagrindiniai trys yra nurodyti žemiau. Kiekvienas iš jų pats savaime sudaro atskirą programos prioritetą.


III. Skaitmeninimas

Perėjimas prie skaitmeninių technologijų daro didžiulę įtaką tam, kaip kultūros ir kūrybos prekės yra gaminamos ir platinamos, kaip jos tampa prieinamos visuomenei, kaip jos vartojamos ir įvertinamos pinigais. Šie pokyčiai kultūros ir kūrybos sektoriams atveria platų galimybių lauką. Kad šiomis galimybėmis būtų pasinaudota, kultūros ir kūrybos sektoriuose turi būti ugdomi nauji profesionalų įgūdžiai, leisiantys rastis naujiems produkcijos ir distribucijos metodams bei verslo modeliams.

Programos „Kūrybiška Europa“ paprogramėje remiami tarpvalstybiniai projektai, kultūros ir kūrybos sektoriams leisiantys prisitaikyti prie perėjimo prie skaitmeninių technologijų bei skatinantys jomis naudotis įvairiais lygmenimis – nuo gamybos iki platinimo ir vartojimo. Į projektų veiklas galėtų būti įtrauktas įvairių dirbtuvių organizavimas, naujų produktų pristatymo būdų, naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, testavimas arba kultūros turinio skaitmeninimo įrankių vystymas. Šios ir kitos veiklos daugeliu atvejų turėtų būti glaudžiai susijusios su auditorijos plėtra ar naujų verslo modelių kūrimu, todėl paraiškų teikėjai šias sąsajas turėtų atpažinti ir paaiškinti pagrindinį jų veiksmų tikslą.

Projektuose, kuriais įgyvendinamas šis prioritetas, turėtų būti siekiama inovatyvumo ir platesnių nei tik turinio suskaitmeninimo tikslų.


IV. Nauji verslo ir vadybos modeliai

Dėl naujųjų technologijų teikiamų vis didesnių galimybių būtina plėtoti ir išbandyti naujus kultūros sektorių pajamų, vadybos ir marketingo modelius. Kultūros ir kūrybos veiklos vykdytojai taip pat turėtų sustiprinti finansinius ir verslo įgūdžius, leisiančius jiems pasiekti geresnių rezultatų rinkoje ir visiškai pasinaudoti finansavimo galimybėmis, kurios nuolat kinta keičiantis finansinėms aplinkybėms.

Programos „Kūrybiška Europa“ paprogramėje remiami tarpvalstybiniai projektai, kuriais siekiama sustiprinti kultūros ir kūrybos sektorių dalyvių verslumo įgūdžius, sudaryti jiems sąlygas geriau suvokti nuolat besikeičiančias ekonomines aplinkybes ir surasti naujų pajamų šaltinių ar naujų vadybos modelių, kuriais pasinaudojus, atsirastų galimybių geriau vykdyti darbus ir užtikrinti žemesnes kainas. Į projektų veiklas galėtų būti įtrauktas (pateiktas sąrašas nėra baigtinis) įvairių dirbtuvių organizavimas, bendro darbo ir bendros kūrybos erdvių sukūrimas, naujų verslo ir vadybos būdų vystymas bei bandymas, kitų veiklų, susijusių su kultūros ir kūrybos sektorių verslumo įgūdžiais, vykdymas.

Paraiškų teikėjai turėtų atsižvelgti į glaudžias šio prioriteto ir kitų prioritetų (skaitmeninimo, auditorijos plėtros) sąsajas ir turėtų apibrėžti savo pirminį tikslą bei veiklos rezultatų poveikį kitiems prioritetams.


V. Mokymas ir edukacija

Vienas iš svarbiausių ES veiksmų prioritetų yra siekis žmonėms sudaryti sąlygas įgyti naujų įgūdžių, galinčių praturtinti jų profesinį gyvenimą ir padidinti jų galimybes darbo rinkoje. Meninis ir kultūrinis švietimas yra šio prioriteto dalis.

Programos „Kūrybiška Europa“ paprogramėje remiami tarpvalstybiniai projektai, kurių dalyviams suteikiama galimybių įgyti naujų įgūdžių ir pagerinti įsidarbinimo perspektyvas. Mokomasi gali būti formaliai, projektuose dalyvaujančiose pripažintose mokyklose, ar susitelkiant į neformalias veiklas, nukreiptas į meninį lavinimąsi ar į socialinius emocinius gebėjimus kultūros ir meno sektoriuose.

Logiškas šio ir kitų prioritetų derinimas yra geroji praktika, kurios naudojimas turėtų būti gerai pagrįstas.