LT EN

ES biudžetas. Komisija siūlo šiuolaikišką biudžetą Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina

2018 05 02
Euripos Komisijos naujienos
Šiandien Komisija pasiūlė pragmatišką, šiuolaikišką ir ilgalaikį 2021–2027 m. biudžetą.

Tai sąžiningas atsakas į šiandieninę realybę, kai tikimasi, kad Europa atliks svarbesnį vaidmenį užtikrinant saugumą ir stabilumą nestabiliame pasaulyje tuo metu, kai dėl „Brexit‘o“ mūsų biudžete atsiras didelis lėšų stygius. Šiandienos pasiūlymu siekiama spręsti šį dvejopą uždavinį mažinant išlaidas ir numatant naujus išteklius. Sąjungos naujų ir svarbiausių prioritetų finansavimas bus išlaikytas arba sustiprintas, o tai neišvengiamai reikš, kad šiek tiek sumažės kitų sričių finansavimas. Kai tiek daug pastatyta ant kortos, atėjo laikas elgtis atsakingai. Todėl šiandienos biudžeto pasiūlymas yra ir kryptingas, ir realistinis.

Komisijos pasiūlymu Sąjungos biudžetas suderinamas su mūsų politiniais prioritetais, išdėstytais 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos Pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbtoje konstruktyvioje darbotvarkėje, dėl kurios 2016 m. Bratislavoje susitarė 27 ES šalių vadovai ir kuri buvo įtraukta į 2017 m. Romos deklaraciją. Kadangi dėmesys sutelkiamas į sritis, kuriose Sąjunga geriausiai gali pasiekti rezultatų, šis biudžetas yra skirtas Europai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina.

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: „Ši diena svarbi mūsų Sąjungai. Naujasis biudžetas suteikia galimybę formuoti mūsų ateitį kaip naują, ambicingą 27 šalių sąjungą, vienijamą solidarumo dvasios. Šiandienos pasiūlymu pateikėme pragmatišką planą, kaip su mažesniais ištekliais pasiekti daugiau. Pučiant palankiems ekonomikos vėjams galime šiek tiek atsikvėpti, tačiau jie neapsaugo nuo būtinybės kai kuriose srityse taupyti. Pirmą kartą patikimas finansų valdymas bus užtikrintas laikantis teisinės valstybės mechanizmo. Štai ką reiškia atsakingai elgtis su mūsų mokesčių mokėtojų pinigais. Dabar atėjo eilė veikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Esu tvirtai įsitikinęs, kad turėtume siekti susitarti iki kitų metų Europos Parlamento rinkimų.

Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Komisijos narys Güntheris H. Oettingeris sakė: „Šis pasiūlymas išties skirtas kurti ES pridėtinę vertę. Dar daugiau investuosime į tas sritis, kuriose viena valstybė narė negali veikti viena arba kai efektyviau veikti išvien, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, migracijos, sienų kontrolės ar gynybos srityse. Taip pat ir toliau finansuosime tradicinę, tačiau modernizuotą politiką, kaip antai bendros žemės ūkio ir sanglaudos, nes mums visiems naudinga, kad mūsų žemės ūkio produktams būtų keliami griežti reikalavimai ir kad atsiliekantys regionai vytųsi ekonomiškai labiau pažengusius.

1. Kryptingas biudžetas: užmojų ir išteklių derinimas

27 šalių Europos Sąjunga nusistatė politinius prioritetus, o dabar reikia atitinkamų išteklių.

Komisija siūlo ilgalaikį 2021–2027 m. biudžetą, kurį sudaro 1,135 mlrd. EUR vertės įsipareigojimai (2018 m. kainomis)[1], atitinkantys 1,11 proc. ES-27 bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) (žr. 2 priedą; bendroji faktų suvestinė). Šis įsipareigojimų lygis atitinka 1,105 mlrd. EUR (arba 1,08 proc. BNP) mokėjimų asignavimų (2018 m. kainomis [2]). Tai apima Europos plėtros fondo – pagrindinės ES priemonės, skirtos vystomajam bendradarbiavimui su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis ir kuris iki šiol yra tarpvyriausybinis susitarimas, – integravimą į ES biudžetą. Atsižvelgiant į infliaciją, ši suma atitinka dabartinio 2014–2020 m. biudžeto dydį (įskaitant Europos plėtros fondo lėšas).

Kad būtų galima finansuoti naujus ir neatidėliotinus prioritetus, reikės padidinti dabartinį finansavimą. Lėšos, kurias dabar investuosime į tokias sritis kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, jaunimas, skaitmeninė ekonomika, sienų valdymas, saugumas ir gynyba, prisidės prie gerovės, tvarumo ir saugumo ateityje. Pavyzdžiui, programos „Erasmus +“ ir Europos solidarumo korpuso biudžetas bus padvigubintas.

Komisija taip pat kritiškai apsvarstė, kur galima sutaupyti lėšų ir padidinti veiksmingumą. Komisija siūlo nuosaikiai sumažinti bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos finansavimą (abiejų po maždaug 5 proc.), kad būtų atsižvelgta į naujas 27 šalių Sąjungos aplinkybes. Šios politikos kryptys bus modernizuotos, siekiant užtikrinti, kad ir su mažesniais ištekliais jos būtų rezultatyvios ir netgi padėtų įgyvendinti naujus prioritetus. Pavyzdžiui, sanglaudos politikai teks vis svarbesnis vaidmuo remiant struktūrines reformas ir rūpinantis ilgalaikiu migrantų integravimu.

Dėl šių pokyčių biudžetas bus perbalansuotas ir daugiau dėmesio bus skiriama toms sritims, kuriose ES biudžeto poveikis gali būti didžiausias.

2. Šiuolaikiškas, paprastas ir lankstus biudžetas

ES biudžetas, palyginti su Europos ekonomikos dydžiu ir valstybių narių biudžetais, yra kuklus. Tačiau jeigu bus investuojama į sritis, kuriose Sąjungos investicijų poveikis gali būti didesnis nei nacionalinio lygmens viešųjų išlaidų ir kuriose gali būti sukurta tikra Europos pridėtinė vertė, jis gali išties paveikti piliečių gyvenimą ir įmonių veiklą. Tarp minėtinų pavyzdžių – pažangiausi mokslinių tyrimų projektai, suburiantys visos Europos geriausius mokslo darbuotojus, skaitmeninę transformaciją užtikrinanti didelė infrastruktūra ar projektai arba Sąjungai suteikiamos priemonės savo piliečiams ginti ir saugoti Tai būtina šiandienos sparčiai kintančiame pasaulyje, kuriame Europa susiduria su demografinėmis problemomis, nestabilumu kaimyninėse šalyse ir daug kitų valstybių sienas peržengiančių opių problemų.

Todėl Komisija siūlo šiuolaikišką, paprastą ir lankstų biudžetą.

Šiuolaikiškas. Naujai 27 šalių Sąjungai reikia naujo šiuolaikiško biudžeto, kuris rodytų, kad Europa pasinaudojo praeities patirtimi. Tai reiškia, kad taisyklės turi labiau atitikti vieną taisyklių sąvadą ir dėl to dar labiau sumažėtų paramos gavėjams ir vadovaujančiosioms institucijoms taikomi administraciniai formalumai. Taip pat turi būti nustatyti aiškesni tikslai ir dėmesys sutelkiamas į rezultatus. Dėl to bus lengviau stebėti ir vertinti rezultatus, ir, kai būtina, daryti pakeitimus.

Paprastas. Biudžeto struktūra bus aiškesnė ir labiau susieta su Sąjungos prioritetais. Dabar biudžeto ir kitos lėšos paskirstytos pernelyg dideliam skaičiui programų ir priemonių. Todėl Komisija siūlo programų skaičių sumažinti daugiau nei trečdaliu (nuo dabartinių 58 iki 37), pavyzdžiui, suskaidytus finansavimo šaltinius sujungiant į naujas integruotas programas ir iš esmės supaprastinant finansinių priemonių naudojimą, be kita ko, panaudojant fondą „InvestEU“.

Lankstus. Pastaruoju metu kilę iššūkiai, ypač migracijos ir pabėgėlių krizė 2015 m., aiškiai parodė nepakankamą dabartinio ES biudžeto lankstumą pakankamai greitai ir veiksmingai reaguoti. Todėl Komisija siūlo padidinti programų vidaus ir tarpusavio lankstumą, sustiprinti krizių valdymo priemones ir sudaryti naują Sąjungos rezervą, kad būtų galima reaguoti į nenumatytus įvykius ir į ekstremaliąsias situacijas, susijusias su tokiomis sritimis kaip saugumas ir migracija.

3. ES biudžetas ir teisinė valstybė. Patikimas finansų valdymas

Pagrindinė siūlomo biudžeto naujovė – glaudesnė ES finansavimo ir teisinės valstybės principo sąsaja. Teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga. Todėl Komisija siūlo naują ES biudžeto apsaugos nuo finansinės rizikos, susijusios su bendrais teisinės valstybės principo laikymosi valstybėse narėse trūkumais, mechanizmą. Pagal naująsias siūlomas priemones Sąjunga galėtų sustabdyti, sumažinti arba apriboti galimybę gauti ES finansavimą pagal teisinės valstybės principo laikymosi trūkumų pobūdį, sunkumą ir apimtį. Tokį sprendimą pasiūlytų Komisija ir atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarka priimtų Taryba.

4. ES biudžetas stipriai ir stabiliai ekonominei ir pinigų sąjungai

Stabili euro zona yra būtina darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, investicijų ir socialinio teisingumo visoje Sąjungoje sąlyga. 2017 m. gruodžio mėn., įgyvendindama Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo veiksmų planą, Komisija nustatė, kaip pagal ES viešųjų finansų sistemą galėtų būti sukurtos naujos biudžeto priemonės stabiliai euro zonai ir konvergencijai su euro zona remti. Naujojoje daugiametėje finansinėje programoje siūlomos dvi naujos priemonės:

Nauja reformų rėmimo programa, kurios bendras biudžetas – 25 mlrd. EUR, teiks finansinę ir techninę paramą visoms valstybėms narėms, įgyvendinančioms prioritetines reformas, visų pirma susijusias su Europos semestru. Be to, pagal konvergencijos priemonę bus teikiama speciali parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, besirengiančioms įsivesti bendrą valiutą.

Europos investicijų stabilizavimo priemonė padės išlaikyti investicijų lygį didelių asimetrinių sukrėtimų atveju. Iš pradžių bus teikiamos kompensacinės paskolos (kurioms ES biudžete numatyta iki 30 mlrd. EUR) ir finansine pagalba valstybėms narėms palūkanų išlaidoms padengti. Paskolomis bus suteikiama papildoma finansinė parama tada, kai trūksta valstybės finansavimo, o prioritetines investicijas būtina išlaikyti.

5. Šiuolaikiniai ES biudžeto finansavimo šaltiniai


Naujiems prioritetams įgyvendinti reikia naujų investicijų. Todėl Komisija siūlo šių prioritetų įgyvendinimą finansuoti naujų išteklių (maždaug 80 proc.), perskirstomų lėšų ir taupymo (maždaug 20 proc.) deriniu.

Remdamasi aukšto lygio grupės rekomendacijomis dėl ES finansavimo ateityje Komisija siūlo modernizuoti ir supaprastinti dabartinę bendro finansavimo (nuosavų išteklių) sistemą ir įvairinti biudžeto pajamų šaltinius.

Nauji ilgalaikio biudžeto finansavimo šaltiniai

Komisija siūlo supaprastinti dabartinį nuosavą išteklių, pagrįstą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), ir įvesti su mūsų politiniais prioritetais susietą naujų nuosavų išteklių krepšelį.

Siūlomą naujų nuosavų išteklių krepšelį sudaro:

- 20 proc. pajamų, gautų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos;

- naujajai bendrai konsoliduotajai pelno mokesčio bazei taikomas 3 proc. pareikalavimo tarifas (bus įvedamas palaipsniui, kai bus priimti reikiami teisės aktai);

- šalių įnašas, apskaičiuojamas pagal neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekį kiekvienoje valstybėje narėje (0,80 EUR už kilogramą).

Šie nauji nuosavi ištekliai sudarys apie 12 proc. viso ES biudžeto ir per metus galėtų papildyti biudžetą iki 22 mlrd. EUR naujiems prioritetams finansuoti.

Lengvatos

Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES suteikia galimybę pertvarkyti sudėtingą korekcijų ir net korekcijoms taikomų korekcijų sistemą. Komisija siūlo panaikinti visas korekcijas ir nuo 20 iki 10 proc. sumažinti dalį, kurią valstybės narės pasilieka rinkdamos ES biudžeto pajamas (kurios yra vienas iš nuosavų išteklių). Dėl abiejų priemonių ES biudžetas taps paprastesnis ir teisingesnis.

- Kad būtų išvengta staigaus ir drastiško kai kurių valstybių narių įnašo padidėjimo, Komisija siūlo dabartines lengvatas naikinti palaipsniui – per penkerius metus.

Tolesni veiksmai

Remdamasi šiandienos pasiūlymais per ateinančias savaites Komisija pateiks išsamius pasiūlymus dėl būsimų konkretiems sektoriams skirtų finansinių programų.

Tuomet sprendimas dėl būsimo ilgalaikio ES biudžeto, gavus Europos Parlamento pritarimą, turės būti visais balsais priimtas Taryboje. Pagrindinis dalykas – laikas. Derybos dėl dabartinio ilgalaikio ES biudžeto užtruko per ilgai. Todėl vėluota pradėti įgyvendinti pagrindines finansines programas ir buvo atidėti projektai, turintys realų potencialą paskatinti ekonomikos atsigavimą.

Todėl deryboms turėtų būti teikiamas didžiausias prioritetas, o susitarimas turėtų būti pasiektas iki Europos Parlamento rinkimų ir Sibiu aukščiausiojo lygio susitikimo 2019 m. gegužės 9 d. Komisija padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad susitarimas būtų greitai pasiektas.

Daugiau informacijos: čia.

Parengta pagal Europos Komisijos pranešimą spaudai.