LT EN

Prieš prasidedant „Europos kino forumui“ Vilniuje: šios iniciatyvos pradžia ir kuo ji reikšminga Europos industrijai

2017 03 27
Europos kino forumas, Europos Komisijos naujienos, Renginiai Lietuvoje
Balandžio 6 d. Vilniuje bus rengiamas vienas svarbiausių Europos audiovizualinės industrijos renginių - „Europos kino forumas“. Ši Europos Komisijos iniciatyva Vilniuje bus įgyvendinama Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ kvietimu. Tad dar prieš prasidedant šiam renginiui kviečiame susipažinti, kaip atsirado „Europos kino forumas“ ir kuo jis toks reikšmingas Europos audiovizualinei industrijai.

2014 m. Europos Komisija pristatė Europos kino forumą – erdvę struktūriniam Komisijos ir suinteresuotų šalių dialogui audiovizualiniame sektoriuje. O 2015 m. vasario mėn. Europos Komisija buvo pradėta iniciatyva, kuria siekiama padėti Europos audiovizualiniam sektoriui adaptuotis prie skaitmeninių permainų ir tai vykdyti per struktūrinį dialogą su industrijos profesionalais ir valdžios institucijomis. Pirmasis Europos kino forumas įvyko 2015 m. Berlyne. Nuo tada šie renginiai vyksta svarbiuose Europos kino festivaliuose ir industrijos susibūrimuose, pavyzdžiui, Berlyne, Kanuose, Venecijoje, „MIPCOM“, Ansi, Taline.

Nepaisant Europos Sąjungos „įrankių“, susijusių su kino sektoriumi, pavyzdžiui, autorinių teisių įstatymas, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva („AVMSD“), konkurencijos įstatymas arba „Kūrybiškos Europos“ MEDIA paprogramė, valstybinį finansavimą ir keletą kontrolės aspektų iš tikrųjų lemia šios teritorijos valstybės narės. Pastarosios suteikia 30 kartų daugiau valstybinio finansavimo, nei Europos Sąjunga skiria audiovizualiniam sektoriui. Šiais klausimais dialogas su suinteresuotomis šalimis, ypač su valstybėmis narėmis, užtikrina pridėtinę vertę, padeda didinti sinergiją, įvairiais lygmenimis papildyti valstybinius veiksmus ir leidžia dalintis kompetencija bei gerąja patirtimi.

KOKIE KLAUSIMAI NAGRINĖJAMI EUROPOS KINO FORUME?

Forumo metu vyksta diskusijos įvairiomis temomis:
- Finansavimas ir valstybinė parama skaitmeninių technologijų amžiuje;
- Europos filmai ir auditorijos;
- Talentų ir kūrybiškumo skatinimas;
- Skaitmeninės inovacijos;
- Prisitaikymas prie kintančios TV industrijos.

KAIP VYKSTA EUROPOS KINO FORUMAS?

Europos kino forumo metu įvairiuose susitikimuose, konferencijose bendraujama su kino fondo, industrijos atstovais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Atsižvelgiant į svarstomus klausimus, pasirenkamos skirtingos susitikimų formos: konferencijos, apskritojo stalo diskusijos, seminarai. Šis forumas skirtas skatinti europietiško kino platinimą ir šio sektoriaus konkurencingumą, renginiu siekiama įgyvendinti konkrečias Europos finansavimo schemų adaptacijas ir valstybėms narėms bei industrijai teikti aiškias rekomendacijas.
Daugiau informacijos galima rasti Europos Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos tinklapyje: ec.europa.eu

2015−2016 M. EUROPOS KINO FORUMO IŠVADOS


Investavimas į talentą ir įgūdžius


Investavimas į žmones – tai sėkmingo Europos audiovizualinio sektoriaus ramstis. Europa neturės įdomių ir skirtingų audiovizualinių kūrinių be jų kūrėjų ir autorių, itin specializuotų gebėjimų technikų, reikalingų gamybos ir postprodukcijos procesams, prodiuserių, pardavimo agentų ir platintojų išradingumo bei savo srities išmanymo, kurie organizuos, finansuos ir platins kūrinius.

Šios pasaulinės konkurencijos dėl talentų sąlygomis, mokymai ir parama tampa vis svarbesni ne tik ugdant naujus talentus ir siekiant išvengti protų nutekėjimo, bet ir jau kuriantiems profesionalams suteikia galimybę prisitaikyti prie pasikeitimų, kurie skatintų šio sektoriaus augimą.

Ateities talentai turi turėti įvairių sugebėjimų – kūrybinių, technologijų ir verslumo – sudarant jiems sąlygas kurti, naudotis technologijomis ir socialine žiniasklaida, nukreipiant juos į turinio gamybą, platinimą ir pristatymą. Inkubatoriai ir mentorių programos yra svarbios siekiant išlaisvinti naujos audiovizualinio sektoriaus specialistų kartos potencialą. Jauni kūrėjai turi būti sukaupę gebėjimus, reikalingus papasakoti vieną istoriją arba patyrimą įvairiose sudėtinėse platformose, tai daryti skirtingomis formomis („transmedia“), taip pat ir kūrinio pristatymo, reklamos ir skaitmeninės rinkodaros įgūdžius.

Kalbant apie animacijos industriją, pagrindinis iššūkis yra kūrėjus ir technologijų specialistus aprūpinti vadovavimo įgūdžiais, reikalingais produktyvumo formavimui ir proporcingam Europos lygio kėlimui. Dar vienas šio sektoriaus iššūkis – tai ekosistemos, kuri leistų profesionalams pasilikti Europoje, sukūrimas.

Inovacijas įtraukiantis audiovizualinis pasakojimas

Geros istorijos paremtos ne tik laiko kriterijumi. Jos taip pat neturi ribų. Pasakojimas yra pagrindinis veiksnys, kuris būtinas bet kurio darbo sėkmei. Nors sutariama dėl istorijos pasakojimo reikšmės, formatas arba priemonės gali būti įvairūs. Inovatyvumas atsiskleidžia ne tik turinyje, bet ir eksperimentuojant su skirtingomis formomis.
Skirtumas tarp kino teatro ir televizijos tampa vis miglotesnis, nes pagrindinis jų dėmesys skiriamas istorijos pasakojimo kokybei. Matėme daugiaserijinių TV filmų, paverstų į kino filmus, ir atvirkščiai, bei daug gerų istorijų, sėkmingai suskaidytų į skirtingus formatus. Matėme franšizės, filmų tęsinių arba videožaidimais paverstų adaptacijų, taip pat kino filmais virtusių videožaidimų (pavyzdžiui, „Assassins’s Creed“, iš pradžių – „Ubisoft“ žaidimas arba „Angry Birds“). Taip pat žinome transmedijų strategijų pavyzdžių, kurios pasitelkiamos pasakojant istoriją ir taip užmezgamas ryšys su vartotojais.

Kūrinio vystymo tarpsnio svarba akcentuoja ne tik scenarijaus rašymą, kuris yra pagrindinis aspektas didinant komercinį filmų potencialą, bet ir auditorijų identifikavimą bei finansavimo ir verslo planų rengimą.

Turinio kaupimas peržengiant sienas

Apskritai, nors bendros gamybos projektai turi didesnes galimybes keliauti ir todėl yra lengviau pasiekiami užsienyje (ypač europietiški daugiaserijiniai TV filmai, sukurti bendradarbiaujant gamybos kompanijoms), Europos filmų judėjimas yra lėtesnis nei JAV filmų ir jie pasiekiami mažesnėse teritorijose. Platesnė prieiga prie audiovizualinių kūrinių ir filmų – tai vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos politikos siekinių, bet taip pat ir svarbiausia prodiuserių, platintojų ir kino teatrų veiklos dalis.

Kino industrija pripažįsta, kad reikia ieškoti būdų praplėsti teisių ir užsienio apyvartos išnaudojimą. Tačiau suinteresuotos šalys reiškia nerimą dėl reformų, galinčių pakenkti dabartiniams kino finansavimo modeliams. Dauguma industrijos veikėjų pastebi teritoriškumą ir išankstinius pardavimus, kuriais išimtinės suteikiamos teisės platintojams ir transliuotojams, kaip audiovizualinių kūrinių finansavimo ir platinimo įrankiams, ypač akcentuojant aukščiausios kokybės turinį ir didžiulį potencialą plėstis į naujas teritorijas bei komercinę laisvę, kurią būtina saugoti.

Dažnai išryškėjanti problema – tai sunkumai, kuriuos patiria vis daugiau filmų, bandydami atrasti savo žiūrovus, kai turinys kino teatruose, TV, VoD platformose ir internete auga vis sparčiau. Kino teatras išlieka privilegijuotu kino platinimo kanalu, nes jis sukuria vertę ir padeda pristatyti filmus pagal gamintoją, kuris yra svarbus jų sėkmei kitose erdvėse. Tačiau, kadangi kino teatrai neturi pakankamai galimybių didžiajame ekrane pristatyti visus Europoje sukurtus filmus, jų valdytojai tiki, kad kai kuriems filmams bus naudingesni kiti kino platinimo modeliai. Per pastaruosius kelerius metus buvo galima pastebėti keletą naujovių, atnešusių įvairių rezultatų, siekiant platinti filmus skirtingais būdais: nuo nenacionalinių Europos filmų pristatymo keliose šalyse, iki didėjančio kino festivalių internete skaičiaus arba VoD platinimo strategijų. Taip pat matėme inovatyviais būdais platinamų paveldo filmų, atnaujintų, išleistų skaitmenine forma ir dar kartą pristatytų kino teatruose, lygiagrečiai juos paverčiant prieinamais DVD ir VoD platformų kontekste.

Kai kurios suinteresuotos šalys atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais, kai filmas gali ir nesukelti didelio susidomėjimo kino teatre, kitokį rezultatą gali atnešti jo pristatymas panašiu metu tiek kino teatre, tiek VoD platformose. Tačiau skirtingų industrijos veikėjų nuomonės apie eiliškumo sudarymą, pristatant filmus skirtingose erdvėse, yra įvairios.

Suinteresuotos šalys vieningai pripažįsta subtitravimą ir dubliavimą (ypač animacijos), kaip pagrindinį elementą, norint pasiekti tiek Europos nevalstybinę, tiek pasaulinę rinkas. Tuo tarpu kai kurie nišiniai veikėjai industrijoje šaukiasi lankstumo, naudojant kalbos vertimus už teritorijų, kurioms jie buvo skirti. Technologijos leidžia vartotojams naudotis kalbų vertimais internete pagal savo pasirinkimą, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie buvo sudaryti; taip pat kino teatrai, naudodamiesi skaitmeninių technologijų galimybėmis, gali lengvai organizuoti specifinius filmų seansus emigrantų bendruomenių kalbomis.

Pristatymo ir reklamos svarba

Viena pagrindinių diskusijų temų – tai Europos Sąjungoje kuriamo turinio pristatymo ir reklamos, matomumo ir žymumo svarba. Šiandien vartotojai turi daug didesnes pasirinkimo galimybes ir, kai jie tampa savo asmeninio repertuaro kūrėjais, nepasikliaujant, pavyzdžiui, įprasta („linijine“) televizija, filmo pristatymas tampa dar svarbesnis. Tačiau reklama nebus veiksminga, jeigu turinys, kurio ieško žiūrovai, nebus pasiekiamas arba jį bus labai sunku rasti. Vis dėlto iki šiol valstybės finansavimo sistema nesiėmė tiesiogiai spręsti šio pristatymo ir reklamos klausimo.

Visi audiovizualinio sektoriaus veikėjai bendrai sutaria, kad pristatymas ir reklama yra raktas į darnią ir konkurencingą Europos audiovizualinę industriją. Be to, tai sritis, kuri turi didžiulį bendradarbiavimo potencialą visoje verčių grandinėje. Paprastos arba sinchronizuotos strategijos, skirtos padaryti filmus pasiekiamus internetu skirtingose teritorijose, leidžia sutaupyti ir pasiekti didesnes auditorijas. Vis daugiau ir daugiau pristatymo ir reklamos kampanijų ima veikti gamybos etape, siekdamos, naudojantis socialine žiniasklaida, iš anksto suburti gerbėjų ratą arba pradėti sutelktinio finansavimo („crowdfunding“) ar sutelktinių išteklių panaudojimo („crowdsourcing“) kampanijas.

Išsamiai diskutuojama apie galimybes rasti kūrinį ir jo žinomumą. Nors pirmasis iššūkis – europietiško turinio padarymas pasiekiamą vartotojams internetu, jis taip pat turi būti pateiktas gerai matomoje pozicijoje, kad būtų lengvai prieinamas tiesioginiam vartotojui. Akcentuojama, kad vartotojui nepadeda tai, jeigu kūrinys yra pasiekiamas, tačiau jį sunku atrasti. Žinomumo klausimą taip pat sprendžia Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, kuri šiuo metu svarstoma Taryboje ir Europos Parlamente.

Naujų finansavimo modelių paieška

Nors 2015 m. kino teatrai pasiekė aukščiausią lankomumo lygį, tradiciniai TV kanalai susiduria su augančia tiesiogine konkurencija su kitų universalių ir teminių TV kanalų paslaugomis ir netiesiogiai su VoD platformų teikiamomis paslaugomis. Vadinasi, jie mažiau investuoja į filmus ir kino teatrus.

Nepaisant jau minėtos teritoriškumo principo svarbos, girdėjome, kad minimalios garantijos, atsakant už išimtinius platinimo susitarimus, mažina jų svarbą, o tai nurodo, kad reikia ieškoti naujų Europos kūrinių finansavimo būdų. Šiuo metu alternatyvūs modeliai, kaip sutelktinis finansavimas arba sutelktinių išteklių panaudojimas, yra naudingi, pirmiausia, kuriant gerbėjų grupę arba pritraukiant potencialius platintojus, tačiau kol kas tai dar nėra esminis pajamų šaltinis.

Animacijos sektoriuje svarstoma, kaip sudėtinga pakelti didelės apimties kūrinių finansavimą Europoje. Dėl šios priežasties net europietiški prekės ženklai, norėdami praplėsti savo kūrinių finansavimą, turi žengti į tarptautinę erdvę. Šie industrijos veikėjai teigia, kad valstybinis finansavimas turi būti nukreiptas į apdovanojimus už pasiekimus, kurie savo ruožtu suaktyvina investicijas ir šio sektoriaus augimą.

Tvaresnis Europos kūrinių naudojimas, įtraukiant ir neišparduotas teritorijas, kuris atkreipia dėmesį į teritoriškumo principą, neabejotinai padeda didinti kultūrinę įvairovę ir būti suderintais su bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos siekiu iš platesnės prieigos. Tačiau nėra sutariama dėl vertės ir potencialių šios eksploatacijos generuojamų papildomų pajamų, dėl kurių suinteresuotos šalys priima valstybinę paramą šios srities tyrinėjimui.

Kol nėra prieita prie bendros nuomonės, galima girdėti kai kuriuos industrijos veikėjus, teigiančius, kad gali tekti iš naujo peržiūrėti valstybinio finansavimo tikslus, siekiant paskatinti privačių investicijų panaudojimą audiovizualiniam turiniui ir būti mažiau priklausomais nuo subsidijų.

2 EUROPOS KINO FORUMAS: TOLESNIS DIALOGAS ATEITYJE

Diskusijos Europos kino forumo renginių metu buvo praturtinančios, labai informatyvios ir paskatino tam tikrus teigiamus rezultatus. Spręstinus klausimus ir užduotis, kurias reikėtų atlikti per ateinančius metus, daug geriau suprasti visoje verčių grandinėje. Priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti platesnę turinio prieigą Europoje, buvo paskelbtos Komunikate dėl sąžiningos reklamos („Communication on promoting a fair“), o efektyvi ir konkurencinga Europos autorystės teisėmis paremta ekonomika Europos Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje yra pirmasis šio dialogo rezultatas.

Diskusijos turėtų būti tęsiamos ir per ateinančius mėnesius bei metus, ypač artėjant MEDIA programos vidurio termino vertinimui. Būsimuose Europos kino forumo leidiniuose ypatingas dėmesys bus skiriamas šiems klausimams:

Šis sektorius yra įvairiapusis: nuolatinė diskusijų tema – tai vieno visiems tinkančio modelio nebuvimas. Nėra vienodų filmų; tai, kas veikia gamybos procesą, gali netikti kitam, platinimo procesai gali keistis skirtingose šalyse. Būdas, kuriuo animacijos sektorius finansuoja ir platina savo produkciją, skiriasi nuo to, kuris dominuoja kituose žanruose. Taip pat tai varijuoja tarp TV ir vaidybinių filmų.

Bendradarbiavimo skatinimas: ateityje bendradarbiavimas taps vis svarbesnis ir tarpvalstybiniu mastu. Skirtingi žaidėjai vienija jėgas, dalindamiesi sugebėjimais ir žiniomis, optimizuodami turimus išteklius ir įgyvendindami platesnio masto projektus. Komisijos siekia toliau diskutuoti su suinteresuotomis šalimis apie tai, kaip formuoti naujus ir geresnius bendradarbiavimo modelius bei gebėti konkuruoti ne tik Europos kontekste, bet ir pasaulinėse rinkose.

Talentas ir įgūdžiai: įgūdžiai išliks svarbiausia interesų sritimi. Dalijimasis žiniomis ir sugebėjimų vystymas yra labai reikšmingas ne tik turinio kūrimo procese, bet ir skirtingose srityse sujungiant technologinį išmanymą ir formuojant daug platesnę žinių bazę.

Pristatymas ir reklama: dialogas bus plėtojamas remiantis pristatymu ir matomumu, kurie identifikuojami, kaip pagrindinis strateginis veiksnys, ir jų reikšmė vis didės. Informacija darosi vis vertingesnė ir ji turi potencialią industrijai suteikti naują formą. Nors kai kurie industrijos veikėjai jau naudojasi turinį padėsiančia sukurti analitine informacija, specialiai nukreipta į konkrečią auditoriją, šie duomenys gali padėti įmonėms priimti tinkamesnius pasirinkimus rinkodaros, reklamos ir platinimo atžvilgiu. Net ir čia svarbus bendradarbiavimas – ypač tarp prodiuserių, kino filmų rodytojų ir platinimo kanalų.

Individualiai pritaikytos platinimo strategijos: atotrūkis tarp gamybos ir žiūrovų nuolat auga ir būtina nuveikti daugiau, norint užtikrinti, kad išleisti Europos kūriniai, ypač su tuo susijus valstybės finansavimui, rastų jiems skirtus žiūrovus visoje Europos Sąjungoje. Sumaniai pasitelkus naujosios žiniasklaidos priemones ir informaciją, naujos strategijos, pritaikytos kiekvienam filmui, bus labai svarbios, siekiant europietiškiems kūriniams pasiekti naujas auditorijas. Tai ypač pasakytina apie naująsias kartas, kurioms netrūksta skaitmeninių įgūdžių – jos atstovauja audiovizualinių rinkų ateitį.

Licencijavimas: struktūrinis suinteresuotų šalių dialogas dėl licencijų bus pradėtas pirmąjį 2017 m. ketvirtį, kurio tikslas – modernizuoti licencijavimo praktikas, ilgainiui nuvedant prie ilgalaikio eksploatavimo ir platesnių Europos kūrinių galimybių.

Finansavimas: naujos finansavimo formos reikalingos investicijų galimybių sudarymui, kurios svarbios sektoriaus konkurencingumui skaitmeninėje bendrojoje rinkoje. Pernelyg ilgai kultūrinis ir kūrybinis sektorius turi finansavimo sunkumų. Remiantis garantijų priemonėmis, bus aptarti būdai, kaip plėtoti rinkos priemones, galinčias papildyti MEDIA paprogramės finansavimo schemas.


Vilniuje vyksiančio „Europos kino forumo“ programa: čia.