Europos Komisija ir „Europa Nostra“ paskelbė 2025 metų Europos paveldo apdovanojimų laimėtojus. Juos išrinko nepriklausoma 11 ekspertų komisija, įvertinusi 251 projektą iš 41 Europos šalies. Prestižiniai apdovanojimai šiemet atiteko 30-čiai išskirtinių iniciatyvų iš 24 Europos šalių. Tarp šių metų laureatų – Lietuvos nacionalinis muziejus, įvertintas piliečių įtraukimo ir sąmoningumo didinimo kategorijoje. Kampanija „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“ suteikė Lietuvos žmonėms prasmingą būdą prisidėti prie Ukrainos kultūros paveldo apsaugos. Ši iniciatyva, kurią organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su partneriais, tapo solidarumo ir greitos reakcijos pavyzdžiu Europai.
„Europa Nostra“ kviečia paveldosaugos bendruomenę ir visus piliečius balsuoti savo interneto svetainėje už Publikos simpatijų apdovanojimo (Public Choice Award) laureatą, kuriam atiteks 10 000 eurų piniginis prizas. Balsuoti galima iki 2025 m. rugsėjo 12 d.
Glenn Micallef, Europos Komisijos narys, teigė: „Šie apdovanojimai atskleidžia, kokią didelę reikšmę kultūros paveldas turi Europai. Nugalėtojai įkvepia ir rodo, kaip svarbu saugoti ir perduoti mūsų turtingą paveldą ateities kartoms. Nuoširdžiai sveikinu visus laimėtojus už jų išskirtinius pasiekimus ir vertingą indėlį.“
Cecilia Bartoli, pasaulinio garso mecosopranas ir „Europa Nostra“ prezidentė, pridūrė: „Šių metų laureatai yra įkvepiantis pavyzdys, kaip kultūros paveldas gali tapti pokyčių varikliu Europoje – stiprinti bendruomenes, skatinti kūrybiškumą, gerinti žmonių savijautą ir prisidėti prie ekonominio atsparumo. Paveldas suartina žmones per laiką ir erdvę. Jis teikia grožį, prasmę ir viltį darniai bei įtraukiai ateičiai.“
Rūta Kačkutė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė, sakė: „Šis apdovanojimas – tai įvertinimas ne tik muziejaus pastangų, bet ir visos Lietuvos žmonių vienybės karo Ukrainoje akivaizdoje. Kartu su partneriais įgyvendinta kampanija parodė, kad kultūros paveldas nėra tik praeities liudijimas – jis reikalauja mūsų aktyvios apsaugos bei atsakomybės čia ir dabar. Esu dėkinga partneriams ir kiekvienam, kuris prisidėjo prie šios iniciatyvos ir padėjo perduoti žinią, jog istorijos paveldo išsaugojimas yra gynybos forma.“
Apdovanojimų įteikimo ceremonija vyks 2025 m. spalio 13 d. Briuselyje, ikoniniame Art Deco stiliaus pastate „Flagey“, Europos kultūros paveldo suvažiavimo 2025 (European Cultural Heritage Summit 2025) metu, vyksiančio spalio 12–14 d. Ceremonijoje dalyvaus Europos Komisijos narys Glenn Micallef bei „Europa Nostra“ vykdomasis prezidentas Hermann Parzinger. Renginio metu bus paskelbti ir Didžiojo prizo (Grand Prix) bei Publikos simpatijų apdovanojimo nugalėtojai.
Muziejaus paramos akcija Ukrainos kultūros paveldui išsaugoti
Kampanija „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“ buvo vykdoma nuo 2023 m. lapkričio iki 2024 m. vasario. Ją organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su LRT ir „Stiprūs kartu“. Akcijos partneriai – Lietuvos muziejų asociacija (vienijanti 100 muziejų), Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Nacionalinis Ukrainos istorijos muziejus.
Nuo 2022 m. vasario 24 d. karas Ukrainoje padarė milžinišką žalą šalies kultūros sektoriui. UNESCO jau užfiksavo 485 sugriautus ar apgadintus paveldo objektus. Jiems reikalinga skubi apsauga, restauravimo priemonės ir tarptautinis solidarumas.
Kampanijos metu Lietuvos visuomenė buvo kviečiama aukoti specialiu numeriu, o surinktos lėšos leido nupirkti beveik 200 vienetų specialios įrangos ir medžiagų: restauravimo chemikalų, mikroskopų, ultragarsinių valytuvų ir kt., atrinktų kartu su Ukrainos restauratoriais.
2024 m. vasarį įranga buvo pristatyta į Nacionalinį Ukrainos istorijos muziejų, iš kur paskirstyta į šalies muziejus. Restauratoriai naudoja akcijos metu nupirktas priemonės bei įrangą – restauruojama šimtai kultūros vertybių, įskaitant archeologinius radinius, ginklus, tekstilę ir rankraščius nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Kampanija išsiskyrė plačiu viešumu – milijoninę kontaktų auditoriją pasiekė lauko reklama, informacija per LRT televiziją, radiją ir socialinius tinklus. Muziejai visoje Lietuvoje aktyviai jungėsi ir skleidė kampanijos žinią.
Be praktinės pagalbos Ukrainos muziejams, iniciatyva tapo platforma kultūriniam bendradarbiavimui ir žinių mainams tarp Lietuvos ir Ukrainos paveldosaugos specialistų.
Apdovanojimų komisija pabrėžė: „Kampanija tapo pavyzdžiu, kaip kultūros institucijos ir pilietinė visuomenė gali vieningai ir greitai reaguoti į krizę, saugodamos paveldą ir stiprindamos solidarumą Europoje“.
