Baltic Light Chain
2023 Kovo 28 d.)
Apie projektą
Projekto „Baltic Light Chain“ idėja gimė norint paskatinti bendradarbiavimą tarp institucijų, organizuojančių šviesos instaliacijų festivalius Baltijos jūros regione (Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) ir išgauti sinergijos efektą – pasiekti naujas auditorijas, bendradarbiaujant festivalius padaryti profesionalesnius ir padėti menininkams iš Baltijos šalių padaryti tarptautinę karjerą. Keturios kultūros organizacijos, projekto partnerės, organizuoja šviesos festivalius regione: „Staro Riga“ (Latvija), Talino šviesos bienalė (Estija), „Beepositive“ (Lietuva), „Narracje“ (Gdanskas). Dažnai pasitaikančios problemos, tokios kaip aukštos kokybės kūrybos idėjų stoka, šviesos dizainerių švietimo trūkumas ir vadybos patirties vystant auditorijas stoka paskatino idėją sukurti ilgalaikį šviesos festivalių tinklą Baltijos šalyse. Nuolat didinant tokių festivalių kokybę, užtikrinant menininkų mobilumo ir tarptautinės karjeros galimybes, didinant tikslinės auditorijos žinias ir supratimą, siekiama regione pasiekti pusiausvyrą tarp pasiūlos ir paklausos. Projektas bus tęsiamas 10 mėnesių ir apims veiklas, kuriomis bus padedama regiono meno studentams susipažinti su naujomis ir inovatyviomis technologijomis dirbant su šviesos dizaino objektais; garsinti jų darbus, suteikiant galimybių parodyti meno kūrinius tarptautiniu mastu. Bus surinkta srities ekspertų grupė, kad įvertintų kūrybinio šviesos dizaino sektoriaus vystymąsi regione ir aukštosioms mokykloms paruoštų šviesos dizaino studijų pasiūlymą. Pagrindinis projekto renginys – „Baltijos šviesos tinklo“ turas. Šio turo metu garsių ir jaunų menininkų iš skirtingų šalių sukurtos interaktyvios instaliacijos, projekcijos, kartografinės projekcijos, instaliacijos, specialiai sukurtos neįgaliems žmonėms, per mėnesį bus parodytos keturiose šalyse, įkuriant šviesos tinklą Baltijos šalyse.
Apie projekto lyderį iš Lietuvos
„Beepart” (liet. „būk dalimi”, „bičių menas” arba „talka”) viešoji įstaiga, kuri įkūrė meno dirbtuves kaip visuomenės traukos centrą Pilaitėje, Vilniuje. Čia kaip ir kituose postsovietiniuose miestuose visos pramogos ir renginiai koncentruojasi miesto centre – dažniausiai senamiestyje, o didžiojoje miesto dalyje dar vadinama „miegamais rajonais” yra visiškas kultūrinis ir socialinis štilis, kurį ir norime kompensuoti. Dirbtuvės orientuotos į vietos bendruomenę bei į tarptautinius projektus. Didelis dėmesys yra skiriamas lokaliam socialiniam klimatui gerinti, pasitelkiant savanorius organizuojami įvairūs renginiai įtraukiantys vietinę bendruomenę. Taip pat kviečiamos aukštosios meno mokyklos ir jų atstovai, profesionalus menininkai bei privačios kompanijos dirbti kartu.
Interviu su Andriumi Ciplijausku, VšĮ „Beepart“ idėjos autoriumi ir vadovu
-
Kaip pavyko pasiekti užsibrėžtus projekto tikslus?
Projekto tikslas buvo surengti kūrybines dirbtuves ir sukurti daug instaliacijų. Viską, ką planavome, įgyvendinome, todėl vertinu, kad projektas pavyko labai gerai. Projekto metu taip pat siekėme užmegzti tampresnius santykius su partneriais. Su Latvijos partneriais mūsų santykiai išliko labai geri net ir projektui pasibaigus. Lenkijos partnerių įstaiga nėra orientuota vien į šviesos festivalis, todėl po projekto daug bendrų interesų neturėjome, o Estijos partneriai buvo komplikuočiausi iš visų partnerių, tai su jais santykiai nutrūko po projekto.
-
Ar galite pakomentuoti, kodėl Estija buvo komplikuočiausias partneris?
Jiems labai sunkiai sekėsi su ataskaitų pateikimu ir terminų laikymusi. Mano kolegė turėjo padėti jiems ataskaitas ruošti, kas buvo papildomas apkrovimas mums. Palyginimui, su Lenkijos partneriais buvo labai lengva bendrauti, jie labai konkretūs ir tikslūs, visada padarydavo tai, ką pažadėdavo. Estijos partneriai šioje vietoje mums buvo tarsi inkaras.
-
Kaip prasidėjo partnerystė su pagrindiniu partneriu ir kaip kilo pati projekto idėja?
Idėja kilo Lietuvoje, tai yra visiškai mūsų iniciatyva, nepaisant to, kad mes buvome mažiausias partneris. „Beepositive“ šviesų festivalis yra privati iniciatyva, mes ieškojome galimybių, kaip įgyvendinti šį renginį, taip pradėjome domėtis finansavimo galimybėmis. Taip pat keliaujant po festivalius man po truputį pavyko surinkti projekto partnerius. Latvijos partnerių tinklas, lyginant su mūsų, buvo daug didesnis, bet iniciatyva ir paties projekto parašymas buvo padaryta Lietuvos. Taip vienais metais tiesiog įšokom į finansavimo traukinį ir pradėjome įgyvendinti bendrą projektą.
-
Kas Jums labiausiai įsiminė ir patiko įgyvendinant šitą projektą?
Patiko, kad Lietuvos menininkai sukūrė nemažai įdomių instaliacijų, jų instaliacijos apkeliavo visą Pabaltijį. Kai kurie menininkai, nuo „Beepositive“ šviesų festivalio atsiradimo, smarkiai užaugo, galima sakyti, kad mes juos atradom ir paskatinom, o dabar jau yra pakankamai ryškūs menininkai šiame regione.
-
Ar praėjus net keletui metų po šio projekto dar jaučiami jo rezultatai?
„Beepositive“ šviesų festivalis jau nebevyksta. Vilniaus miesto savivaldybė mus pakvietė organizuoti „Vilniaus šviesų festivalį“. Pirmus metus renginį organizavome kartu, o kitus metus jie nusprendė festivalį rengti patys. Taip išėjo, kad mūsų užauginta ir subrandinta idėja liko jiems, tai šiuo aspektu didelio pozityvumo nėra.
-
Ko labiausiai moko dalyvavimas „Kūrybiškos Europos“ programoje?
Šis projektas parodė, kad mes galime organizuoti labai rimtus ir didelius renginius, taip pat galime kurti pakankamai stiprią edukacinę programą. Mes į projektą ėjome, kaip patys mažiausi partneriai, o projekto eigoje sukūrėme daugiausiai šviesos instaliacijų, Lietuvoje buvo surinkta daugiausiai menininkų – tai yra labai smagu.
Dabar po truputį pradedu galvoti, kad reikėtų tęsti veiklą šviesos meno srityje, nes padarytas didelis įdirbis, būtų apmaudu tiesiog apleisti šią sritį. Galvojau apie kaimo vietoves, galbūt pavyktų sukurti šviesų parką ar kažką panašaus, bet norėtųsi organizuoti ne vienos ar dviejų dienų šventę, o nuolatinį renginį. Jeigu pavyks rasti finansinių galimybių, tikiu, kad mes galėtume ir toliau rodyti labai aukštą rezultatą.