ePublisher
2023 Kovo 28 d.)
Apie projektą
Moderniojoje visuomenėje poezija prarado savo vertę. Leidėjai pastebi, kad poezija perkama prastai; jos nebėra geriausiai perkamų knygų sąrašuose. Tai neišvengiamai sumažino galimybių poeziją pristatyti viešai, o naujoji Europos poetų karta retai girdima. Sumažėjęs publikacijų skaičius besidomintiems poezija padarė neigiamą įtaką, nes sunku surasti šiuolaikinių poetų kūrybos. Taigi, skatinant inovatyvius poezijos profesionalų ir mėgėjų kūrybos leidimo būdus, padedant poetams pasiekti naujas ir platesnes auditorijas, didinant poezijos matomumą, projektu „el.leidėjas“ siekiama prisidėti prie auditorijos augimo.
Apie projekto lyderį iš Lietuvos
Soros International House (SIH) – vienos seniausių ir didžiausių pasaulinės kalbų mokymo ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo centrų organizacijos International House, vienijančios daugiau nei 150 institucijų daugiau nei 50 pasaulio šalių, narys nuo 1993 metų. SIH savo organizacine struktūra bei mokymo turiniu atitinka aukščiausius reikalavimus, keliamus užsienio kalbų mokykloms: užsiėmimuose taikomi interaktyvūs ir naujausi mokymo metodai, modernūs vadovėliai, gausi dalomoji medžiaga, garso ir vaizdo įranga, multimedijos produktai. Dalyvaujame ir koordinuojame tarptautinius suaugusiųjų švietimo, senjorų ir migrantų mokymo, aktyvaus pilietiškumo skatinimo, inovatyvių mokymo metodikų kūrimo, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, kalbų mokymo projektus. SIH koordinuojami projektai ne kartą apdovanoti aukščiausiais įvertinimais, Europos kalbų ženklu (2012 m.), diplomais bei Europos Komisijos buvo išrinkti tarp geriausių suaugusiųjų švietimo ir kalbų mokymo projektų.
Interviu su Daiva Malinauskiene, VšĮ „Soros International House“ direktore
-
Buvote pagrindinis projekto partneris, ar galite papasakoti, kaip kilo projekto idėja ir kaip ieškojote partnerių?
Mūsų įstaiga turi sukaupusi įvairių projektų įgyvendinimo patirties, tačiau daugiausiai projektų buvo švietimo ar pilietinio aktyvumo ugdymo srityse. Šio projekto idėją paskatino tai, kad pastaruoju metu labai daug kalbama apie kūrybiškumo stoką, todėl mano galvoje kirbėjo mintis: kokį reikia parengti projektą žmogaus kūrybiškumo ugdymui? Kita priežastis buvo ir tai, kad vis pasišnekėdavau su žmonėmis apie galimybių publikuoti poeziją trūkumą. Tiek patys poetai, tiek poeziją skaitantys, daug kas sakė, kad trūksta poezijos vertimų, poezija dažniausiai prieinama tik originalia kalba. Taigi šios idėjos galvoje vis sklandė, kol įvyko pokalbis su, dabar jau mirusiu, partnerių iš Lenkijos atstovu Andžejumi. Mums netikėtai susitikome renginio metu, jis papasakojo apie vykdytą projektą, kurio metu poezija buvo publikuojama internete. Tada mums kilo mintis, o kodėl mums nesujungus mano idėjų su jų patirtimi? Galime sukurti platformą, kur žmonės galėtų savo poeziją įkelti, skleisti ir pristatyti. Sudarytume galimybę savo šalių žymius poetus pristatyti plačiajai visuomenei, taip pat kurtume įrankius, kurie platformos pagalba skatintų kūrybiškumą.
Su partneriais Lenkijoje dar nebuvome dirbę, bet rašydami projektą juos be abejonių įtraukėme. Kitus partnerius radome per duomenų bazes, ieškojome, kas atitiktų ir aprėptų platesnį geografinį kontekstą, taip pat pageidavome, kad tai būtų kūrybinė institucija, šį kriterijų atitiko Lenkijos ir Suomijos partneriai. Lozados miesto savivaldybė Portugalijoje turėjo daug naudingos praktikos, todėl juos taip pat pakvietėm. Nors projektų partneriai buvo nauji ir tai buvo iššūkis mums patiems, kviečiant tuos su kuriais anksčiau nedirbai, bet turint daug metų projektinės patirties, nusprendėme, kad reikia ir tokį iššūkį sau išsikelti.
-
Kaip pagrindiniam partneriui, Jums teko didelė dalis atsakomybės, ar galite apie tai papasakoti plačiau?
Natūralu, jeigu pagrindinis partneris gerai sudėlioja visą darbų planą ir visą projekto valdymą, tai projektas ir vyksta sklandžiai. Dirbti ties tuo teko tikrai daug, nes projekte dalyvavo dvi nevyriausybinės asociacijos, kurios dažnai atskirai samdo žmones projektams. Jeigu pagrindinis partneris taisykles tinkamai nusistato projekto pradžioje ir įdeda pastangų, kad kiti partneriai jas suprastų – tai projektas ir vyksta sklandžiai. Vienas svarbiausių dalykų yra vidinė komunikacija, projekto pradžioje mes nustatėme visą tvarką: kaip bendrausime, kada ir kokie atsiskaitymai už projektą, už ką atsako kiekviena organizacija. Tiesą pasakius, atsakomybių paskirstymas buvo vienas iš priedų prie sutarčių su partneriais, tokiu atveju pagrindiniam parteriui daug lengviau iš kitų partnerių pareikalauti ataskaitų ar panašiai.
-
Kas smagiausia buvo vykdant šį projektą?
Įvykdėme tikrai nemažai veiklų, labai įsiminė poezijos festivaliai, kuriuos su partneriais organizavome jų ir mūsų šalyse. Jų metu gali gauti grįžtamąjį ryšį, kas tikrai džiugina. Vykdėme veiklų pristatymus Lietuvoje, jų metu turėjome galimybę pajausti, kad mūsų veikla tikrai yra reikalinga, kad žmonėms reikia platformos, kur galėtų poeziją talpinti. Taip pat buvome pristatyti Europos kultūros ir kūrybiškumo naujovių tinklo N.I.C.E. apdovanojimui 2019-aisiais, jiems įsiminė mūsų inovatyvumas ir projekto skaitmenizavimo galimybė, kuri šiais laikais darosi ypač aktuali.
-
Ko išmokote vykdant „Kūrybiškos Europos“ projektą?
Sakyčiau buvo du pagrindiniai dalykai: griežtas ir konkretus atsiskaitymas ir kūrybiškumo skatinimas. Atsiskaitymas sukėlė šiek tiek iššūkių, kadangi tai buvo naujas formatas, o mūsų organizacija buvo pagrindinis partneris. O antras dalykas, kad programa yra būtent „Kūrybiška Europa“, nes šiandienos žmogui kūrybiškumo labai stinga, netgi bendro lavinimo mokyklose bandoma vėl įvesti vaikams kūrybiškumo elementą. Kaip sakoma, mes visi gimstam kūrybiški, kol nepradeda eiti į mokyklą, vaikai turi daug kūrybiškumo, kuris po to yra slopinamas. Taigi džiugu, kad ši programa duoda galimybę pažiūrėti į projektus kūrybiškai siekiant užpildyti šią spragą.