The Faces Behind the Nose

RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai veikia kaip organizacijų tinklas, tačiau kiekvienos šalies organizacija yra savarankiška. Tuo metu, kai mes teikėme paraišką „Kūrybiškos Europos” programai, kelios organizacijos mūsų tinkle buvo labai naujos – tai organizacijos iš Lietuvos ir Kroatijos. Lietuvai tai buvo organiško augimo projektas, kadangi tai buvo narystės organizacijų tinkle pradžia. Šis projektas pastūmėjo ir finansiškai palaikė įgyvendinti būtent tas veiklas, kurios jau sėkmingai vyko kitose šalyse. Šis projektas ypatingai pasitarnavo patirčių dalinimuisi tinklo viduje: daug mokymosi ir labai daug mobilumo. Mūsų menininkai daug keliavo į kitas šalis, mokėsi ir tobulinosi. Lietuvos atveju, tai buvo įsiliejimo į didžiąją organizaciją projektas, po jo visos organizacijos bendradarbiaujame labai glaudžiai, tad smagu, kad tokio projekto idėja atėjo iš skėtinės organizacijos RED NOSES International. 

Šis projektas padėjo kokybiškiau, greičiau, labiau įvairiapusiškai mokytis ir įgyti naujas patirtis. Turėjom finansinę laisvę daryti daugiau negu būtume galėję be šio projekto. Veiklų koncentracija buvo nemaža, todėl gydytojų-klounų darbo kokybė Lietuvoje, aktorių meninis pasirengimas – viskas šovė į viršų žaibišku greičiu. Šis projektas sukūrė galimybes mokytis, kur galėjome susitikti ir pasidalinti patirtimi su kitais. Tai labiausiai ir įsiminė, nes mes, kaip organizacija, labai greitai augome. Jei šis projektas nebūtų vykęs, tai mūsų partneriai nebūtų taip įsitraukę, nebūtų buvę tiek galimybių ar įsipareigojimo ugdyti mažesnius partnerius. Mūsų partneriams reikėjo rasti naujus priėmimo būdus, naują kalbą, kaip mus užsiauginti iki to lygmens, kur galėtume bendradarbiauti lygiavertiškai ir augti kartu toliau. Šis įdirbis turi rezultatų – naujai laimėtame „Kūrybiškos Europos“ konkurse Lietuva jau yra nebe mažesnė, o kitoms šalims lygi partnerė, savo srities ekspertė. 

Iššūkiai atėjo su veiklų intensyvumu. Iš vienos pusės intensyvumas yra gerai, organizacija labai greitai auga, tačiau iš kitos pusės, intensyvumas iškreipia natūralią organizacijos augimo dinamiką. Pavyzdžiui, mes projekto metu įpratome dirbti su menininkais intensyviai, toks buvo veiklų planas, todėl menininkai turėjo būti labiau prieinami, turėjo rasti daugiau laiko atlikti užduotis. Dėl projekto organizacijos vadyba ir valdymas paintensyvėjo, staiga viskas paaugo, įvyko labai didelė progresija į viršų. Projektui pasibaigus, viskas vėl nuslūgo. Po to planuoti tolesnį augimą ir suvaldyti lūkesčius, turint tokį pavyzdį yra sunku, nes kreivė nėra tiksli: mes labai greit šovėme į viršų, o po to reikėjo suvokti, kaip finansiškai suvaldyti augimą, kaip suvaldyti menininkų lūkesčius ir norą dirbti intensyviai, pritaikyti naujus įgūdžius.  

Kita vertus, tarptautinis mobilumas ir mokymai RAUDONŲ NOSIŲ organizacijai nėra pagrindinė veikla – tai yra svarbus, bet prabangus dalykas. Didelę dalį savo lėšų gauname iš privačių ar verslo rėmėjų, tai reiškia, kad mes nesame tipinė meno organizacija, kuri yra finansuojama iš projektų arba bilietų pardavimų. Rėmėjai RAUDONOMS NOSIMS skiria lėšas tam, kad vykdytume savo tiesioginę misiją – lankytume vaikus ligoninėse, tad mes turime labai didelę atsakomybę prieš savo rėmėjus. Mokymams ar kelionėms norisi gauti projektinį finansavimą, kur lėšos tikslingai skiriamos būtent tam.  

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į projekto atsiskaitymus bei sudėtingas formas. Atsiskaitymas buvo kitoks nei mes Lietuvoje esame pripratę, reikėjo specifiško finansų sekimo ir administravimo, tad patyręs ir profesionalus finansų vadovas šiuo atveju labai reikalingas.  

Organizacijos įsikūrimo metu, administracija buvo labai entuziastinga ir jauna, daug ką darėm savanoriškais pagrindais. Su šiuo projektu gavome labai gražią galimybę augti ir tobulėti. Per trumpą laiką mes išugdėme tikrai stiprią ir profesionalią menininkų komandą, taip pat pati administracija tikrai profesiškai paaugo.